Jos gyvenimas buvo labai nelengvas. Vyras mirė palikdamas tris dukteris ir vieną sūnų. Sunkiais karo ir pokario metais Petrutė augino vaikus dažnai savęs išsižadėdama. Matė ją žmonės sunkiai dirbančią, kovojančią su gyvenimo negandomis, tik niekas nematė jos palūžusios, beviltiškai raudančios. Ji mokėjo gražiai sugyventi su žmonėmis, tačiau kur reikėjo – mokėjo ir nemalonią tiesą į akis pasakyti, nešiurkščiai, bet atvirai.

Mirė palikdama visus keturis vaikus, aštuonis anūkus ir aštuonis proanūkius. Taip įvyko 1990 m. rugsėjo 2 dieną Kauno klinikose.