Buvo meilė galinga ir skausmo dalia,
Buvo kelias gruoblėtas ir draugas šalia,
Tik be galo vis trūko tvirtos atramos,
Į kurią atsiremčiau nuo vėtrų audros.

Aš norėjau priglusti, kad būtų šilčiau,
Ak kodėl nežinojau, kodėl nemačiau,
Kad toji atrama daug arčiau nei arti,
Juk tašku atramos tai buvau aš pati.

Neieškok atramos ten kur pūva tvora,
Neieškok šilumos ten, kur saulės nėra,
Neieškok ten ryšių, kur netikus gija,
Paieškok atramos savyje, savyje.

1978 m.