Buvo vasara jauna,
Skleidė žiedus aguona,
Augo džiaugsmas ir daina širdyje,
O jaunų žvalių akių,
Žvilgsnis maišės su džiaugsmu,
Ir su vasaros karščiu, kaip sapne.

Žvilgsnis rudas, kaip ruduo,
Žvilgsnis kietas, kaip akmuo,
Paslaptingas, kaip vanduo Nemune,
Kokią laimę neša jis?
Plaka nerimu širdis,
Kokia žvelgia ateitis į mane.

Bet galvoti nėr kada,
Trukdo vasara jauna
Ir lakštingalos daina vakarais,
Siūlos meilę paslapčia,
Rytą dieną ir nakčia,
Ir tyliajam vakare po beržais.

Slinko vasara graži,
Čirškė žiogas pamaži,
Jau ruduo nebetoli visiškai,
Jau aptilo ir daina,
Veide nyksta šypsena.

Dingo vasaros laikai,
Nes ruduo jau ištisai,
Plaukus išpuošė baltai kaip šarma,
Kiek daug užmojų minčių,
Kiek vilčių ir nevilčių,
O už tų visų vilčių jau žiema.

1965