Buvo svarbu ir Kūčioms skirto avižinio kisieliaus spalva, skonis, nes tikėta, kad tai lėmė ūkio ir šeimos narių (tiek gyvųjų, tiek mirusiųjų) sėkmę.

Jo gaminimo procesas neatsiejamas nuo žodinių formulių arba užkalbėjimo elementų.

Pavyzdžiui: „Jį užraugdavo duonkubilyje, kad geriau įrūgtų. Rauginti reikia bent tris dienas. Vaikai turėjo bėgt apie stubą, kad jis stingtų. Apibėgdavo kelias eiles ir vis šaukdavo:

„Sting sting kisielius,
Parjos Motiejus
Ant šyvos kumelaitės,
Ant riestos uodegaitės“

(Bronė Kuraitytė-Špakauskienė, g. 1916 m. Rygiškių k., Šakių r.)

Šiaurės Atėnai. http://www.satenai.lt/2011/12/23/kuciu-avizinis-kisielius-arkliai-vejai-ir-veles/