Kiek daug žmonių, kuriuos mylėjau,
Ir aš buvau jų mylima,
Jau netekau, jau išlydėjau,
Jau slegia amžina žiema.

Dar gyvas tas artumo jausmas,
Kurį patyriau kitados,
Dar gyvas netekimo skausmas,
Kuris neblėsta niekados.

Tegul jums vėjas padainuoja
Rudens vėlyvo naktimis,
Tegul gegutė pakukuoja
Prie jūsų kapo kai atskris.