Aštuntasis mūsų šeimos suvažiavimas įvyko 1982 metų birželio mėn. 5 dieną Bronės ir Saliamono Špakauskų namuose. Į šį suvažiavimą susirinkome penki Kuraičių šeimos vaikai.

Šio suvažiavimo metu buvo pagiedotas rožančius už tuos, kurie iš mūsų tarpo jau amžinai išsiskyrė. Albertukas mūsų giesmę įrašė į juostelę. Ta juostelė saugojama Juzės ir Broniaus Kuraičių šeimoje.

Šis suvažiavimas praėjo ypač draugiškoje atmosferoje. Ne tik pasikalbėjome, bet ir pasivaikščiojome po Novos lankas. Albertukas padarė daug netikėtų nuotraukų.

Prisiminėme ir tuos, kurie jau niekad, niekad neatvažiuos į mūsų ruošiamus suvažiavimus. Gerai dar, kad šiuo metu esame sveiki ir gyvi. Nežinia ar visi besuvažiuosime sekančiais metais. Juk mūsų visų gyvenimo riba jau visiškai netoli.

Mylėkime žmones kol jie gyvi. Kai numirs – nebus ką mylėti.

Aš norėčiau šituos žmones
Gėlėmis išpuošti,
Visiems laimės palinkėti
Ir skausme paguosti.

Prisiminėm tądien jaunystę mūs ankstyvą
Ir šienapjūtę vasaros metu,
Ir tuos, kurių nebėr, ir praeitį kaip gyvą,
Ir džiaugėmės, kad dar bent mes kartu.