Kiek daug jau žemės kauburėlių,Tokių brangių ir artimų.Kodėl neliko nė šešėliųMylėtų kitados žmonių.

Skaityti daugiau >>>

Skiriu Lineliui Per močiutės lūpas pasakėlė bėgaKai baltoj lovelėj anūkėlis miega.Dar tik ruošias miegui, dar akutės žiūri,Dar močiutės ranką apkabinęs turi.

Skaityti daugiau >>>

Skiriu Rimukui Menu tave mažytį mylimąKai vienoj lovoj su manim miegojai,Ar bent žinai kokią tau šilumąSavoj širdy močiutė išnešiojo.

Skaityti daugiau >>>

Kuo pavadint – nelaime ar apgaule,Kad mūs likimas kietas kaip akmuo,Kad per kančias ateinam į pasaulįIr per kančias išsiskiriam su juo.

Skaityti daugiau >>>

Rudenėja, vakarėjaTies gimtų namų stogais,Ant suolelio sėdžiu, sėdžiuRudenėjant vakarais.

Skaityti daugiau >>>

Namai, namai, nameliai,Tiek metų čia gyventa.Darbai, darbai, darbeliaiIr darbuose pasenta.

Skaityti daugiau >>>

Pastatėme kapinėse suolelįPrie šalto kapo mylimo sūnaus,Tą paskutinį sąlyčio krislelįTarp amžinybės, žemės ir dangaus.

Skaityti daugiau >>>

Kaip reikalingas buvo geras žodis,Kaip spengė vienuma ir liūdesys,O piktos jėgos man pabaisoms rodės,Grumojo lyg juodžiausias debesys.

Skaityti daugiau >>>

Šįkart mane jūs sutiksitGimtame namely, kaime.Ko gi gero man palinkėsit,Kokią laimę ar nelaimę?

Skaityti daugiau >>>

(Skiriu V. D.) Visuomet maniau, kad tu tiksliai teisinga,Visuomet tikėjau tavo meile šventa,Kodėl nežinojau, kad tu tokia klastinga?Kodėl nežinojau, kad tu tokia sukta?

Skaityti daugiau >>>

Širdis gyvenimo tėkmėKiek meilės subrandinoŠirdies nematoma gelmėKiek skausmo paskandino.

Skaityti daugiau >>>

Sėdėjau aš prie tavo lovos,Kai žiauriai brovėsi mirtis,Kai už gyvybę vyko kovosAtimdamos visas viltis.

Skaityti daugiau >>>

Kas kosmosą taip ryškiai išdabinoAr Dievas, ar pasaulis, ar gamta?Kas tiek žvaigždžių padangėj pakabino?Spėliok, bet neatspėsi niekada.

Skaityti daugiau >>>

(Skiriu Nataliukei Varnauskaitei – Marcinkevičienei) Pasitikai mane jaunystės drauge,Apkabinai ir šiltą žodį pasakei.Aš pajutau tartum ligonis slaugę,O tavo žodžiai gydė kaip vaistai.

Skaityti daugiau >>>

Civilizuotoje žmonijoj,Dar vis egzistuoja vergai.Toje vergystės viešpatijoj,Visai nužmoginti jausmai.

Skaityti daugiau >>>

Alkoholis didžiausia blogybė,Kokia gali tik būti išvis.Alkoholis didžiausia tamsybėIr žaizda, kuri niekad negis.

Skaityti daugiau >>>

Ar švinta rytmečio žara,Ar temsta vakaras ramus,Rimuti, jau tavęs nėra,Rimuti, jau tavęs nebus.

Skaityti daugiau >>>

Iš kurgi keršto, tiek niekšybės,Tiek daug pavydo ir tamsos,Iš kur pas žmogų tiek piktybės,Iš kur tiek melo ir klastos.

Skaityti daugiau >>>

Būk laimingas, kai džiaugsis širdisIr kai skausmas krūtinėj vaitos,Kai naujų metų rytas prašvisIr kai saulė jau bus prie laidos.

Skaityti daugiau >>>

Kiek daug žmonių, kuriuos mylėjau,Ir aš buvau jų mylima,Jau netekau, jau išlydėjau,Jau slegia amžina žiema.

Skaityti daugiau >>>

Tą šaltą ir bemiegę sausio naktį,Kada tava širdis nustojo plakti,Pabučiavau tave beviltiškai suklupusBebaigiančias atvėsti tavo lūpas.

Skaityti daugiau >>>

Jei aš galėčiau,Žmonėms palikčiauDarbštumą mano rankų,Kurį turėjau.

Skaityti daugiau >>>

Atėjo jų visa gaujaKaip alkanų vilkų ruja,Pas tylią, ramią, gerą tetą,Kur nuo senatvės rankos kreta.

Skaityti daugiau >>>

Už lango siautėja žiema,O aš lovelėje šiltoj,Čia nebaisi man vienuma,Naktų tamsiųjų nemigoj.

Skaityti daugiau >>>

Tavo nelaimė, sunkesnė už mirtį,Tavo likimas, liūdnesnis už raudą.Kaip negerai, kad tau teko patirtiTą begalinę gyvenimo skriaudą.

Skaityti daugiau >>>

Tofilė kitados gyveno,Pikta, pasenusi merga,Manu, dėl to ji ir paseno,Kad buvo niekam neverta.

Skaityti daugiau >>>