Šalta žiema, pūgoj naktis ištirpo,
Nuraudo jau rytai su brėkštančia aušra,
Buvo sunku, bet niekas nepravirko,
Jau reikia išsiskirt, kitų kelių nėra.

Tiktai kodėl blakstienos nurasojo,
Tiktai kažko sudrėko nosinė balta,
Gal naujų snaigių vėjas čia paklojo,
O gal širdies gelmėjprasiveržė rauda.

Tačiau nereikia raudai pasiduoti,
Žmogus tada žmogum, kai tvirtas ir tiesus,
Jau teka saulė, spinduliai auksuoti
Į naują darbo dieną atveria vartus.

1971