Pasviro lapeliai rasos kupini,
Ir beržas prie vartų palinko,
Kai juodbėriai juodu karstu vežini
Iš tėviškės kiemo išslinko.

Sudiev, motinėle, mane auginai,
Turėjai gana rūpestėlio,
Kiek skausmo kentėjai, kiek vargo vargai
Dėl mano gyvenimo gėrio.

Kiek kartų praeisiu pro šituos vartus,
Tiek kartų tavęs pasigesiu,
Jau tėviškės kiemas nebus toks brangus,
Nes ten motinėlės nerasiu.

1950 m.