Kiek daug jau žemės kauburėlių,
Tokių brangių ir artimų.
Kodėl neliko nė šešėlių
Mylėtų kitados žmonių.

Tėvučiai, seserys ir brolis,
Magdutė, vyras ir sūnus.
Visus juos dengia kapo molis,
Visi atrado čia namus.

Kodėl mana širdis dar plaka
Tiek daug patyrus netekčių,
Kada suras tą šaltą taką
Į šventą žemę kapinių.