Tos kelionės, kelionės, rytais, vakarais,
Šlapdriboms pabalnotos, keliais tolimais,
Lyg koks rūškanas sapnas vis veda toli,
Iš to rūškano sapno išbrist negali.

O už šito košmaro, už tolių rudens,
Manęs laukia be galo kaip lašo vandens
Ir todėl aš skrendu ir sustot negaliu,
Šlapdriboms pabalnoti rudens žirgeliu.

Nepalūžki drauguži nuo savo dalios,
Atsiremki užgriūtas nelaimės didžios,
Aš pas tave atskrisiu toliausiu keliu,
Šlapdriboms pabalnotu rudens žirgeliu.

1971 m. Ariogala