Sėdėjau aš prie tavo lovos,
Kai žiauriai brovėsi mirtis,
Kai už gyvybę vyko kovos
Atimdamos visas viltis.

Nėra pasauly tokių žodžių,
Nėra galvoj tokių minčių,
Kaip išgodot tą skaudžią godą,
Tą gėlą prarastų vilčių.

Tačiau nėra nakties tamsumo,
Kurio nenugali diena,
Nėra tokio žiauraus sunkumo,
Kurio nepakelia mama.