Berniukai, berniukai jūs mano anūkai,
Kodėl aš jus myliu taip jautriai, karštai,
Dėl jūs tylią naktį širdis ima plakti
Ir rūpestis mano jus saugo dažnai.

Berniukai, berniukai jūs mano anūkai,
Aš bučinius jūsų ant skruosto jaučiu,
Ir kiek valandėlių džiaugsmų ir šešėlių
Bendrai pavadintų vaikystės vardu.

Bet dienos nemiega, nutirpdžiusios sniegą,
Jos kviečia saulutę po medžių lapus,
Šešėliai trumpėja, vaikystė tolėja,
Močiutei jau laikas keliaut į kapus.

1985