Mano smuikas negražus,
Apsitrynęs ir pasenęs,
Daug jau metų išgyvenęs,
Jis išduoda tik garsus.

Mano balsas nestiprus,
Jo iš tolo nesigirdi,
Jis tik tyliai guodžia širdį,
Jis išreiškia tik jausmus.

Mano rūbas nepuošnus,
Jame nieko įpatingo,
O veide ramiai sustingo
Liūdesys tylus, kuklus.

Bet kai smuikas ir daina
Melodingai susilieja
Mano veidą tuoj užlieja
Nuoširdžiausia šypsena.

Kartais groju lig nakties,
Nes akorduos išsivystė
Jau prabėgusi jaunystė
Ir dainuoju iš širdis.
1969 m.