Skiriu Rimukui

Menu tave mažytį mylimą
Kai vienoj lovoj su manim miegojai,
Ar bent žinai kokią tau šilumą
Savoj širdy močiutė išnešiojo.

Močiutės delnas vakarais prieš miegą
Galvelę glostė, nugarėlę kasė,
Ištirpdė jis tavų nelaimių sniegą,
Šalia močiutės jausdavaisi drasiai.

Tėvukų kiemas, ir namai, ir laikas,
Su vaikyste į praeitį nuslinko.
Tik atsimink, kad nors užaugo vaikas,
Močiutė jam ir šiandien laimės linki.
1998.VI.18