Šįkart mane jūs sutiksit
Gimtame namely, kaime.
Ko gi gero man palinkėsit,
Kokią laimę ar nelaimę?

Jau aštuoniasdešimt trečią
Kartą jūs mane aplankot,
Sutinku gražiai, kaip svečią,
O išleidžiu tyliai, blankiai.

Nes nebuvo tokių metų,
Kuriais laimės daug turėjau,
Tarp gyvenimo verpetų
Daug vargau ir daug kentėjau.

Bet ir skųstis negalėčiau,
Kad nelaimės vien klestėtų,
Kad sveikatos neturėčiau
Ir kad žmonės nemylėtų.

Kai gėla širdy rusena
Reikia tyliai prisiminti
Tuos, kurie sunkiau gyvena
Ir gražiai nusiraminti.

1998.XII.31.