Kodėl, kodėl gi man į širdį
Pataikei akmeniu skaudžiu,
Kai nieks namato ir negirdi,
Kodėl alsuoji pavydu?

Kodėl tiek apmaudo man skyrei,
Kodėl tiek melo priraitei?
Juk nieko blogo neoatyrei,
O akmeniu širdin metei.

Iš skausmo neradau sau vietos,
Nors neverkiau ir nešaukiau,
Bet iš širdies krauju užlietos
Akmens išrauti negaliu.
1986 m.