Margaspalvės skepetėlės
Raibuliuoja tartum gėlės
Saulės glostomam pleže.
Iš tikrųjų tai ne gėlės,
O kolūkio mergužėlės
Visuomeniniam darže.

Rankos darbščios, rankos jaunos,
Kaip plaštakės grakščios, liaunos
Diegus apravi gražiai.
Veidas prakaitu rasoja,
Bet gerai, žaliai bujoje
Išravėtieji daržai.

Saulė leidžiasi už gojų,
Už kolūkio vasarojų,
Kviečia poilsio visus.
Tyliai slenka rūko gijos
Iš užburtos viešpatijos
Į atvėstančius laukus.

O tarp rūko švelniai skalidos
Malonus dainelės aidas,
Toks viliojantis ramus.
Tai klūkio mergužėlės,
Žalio daržo ravėjėlės
Pardainuoja į namus.
1971 m.