Sudie visiems, kuriuos mylėjau,
Kurie mylėjote mane,
Ir tiems, kur žiauriai apkalbėjo,
Skandino nuodėmių klane.

Žinau, nenuskriaudžiau nė vieno
Žodžiu, nė elgesiu blogu.
Kai pasibaigs senatvės dienos
Nebus žemelėj man slogu.

Gyvenimas visų ribotas,
O mano ribos tuo labiau,
Jaučiu, kad jau mažėja plotas,
Kuriam pasauly gyvenau.

Žvaigždute mano panaktine,
Į mano langą nespindėk,
Surinkus šviesą sidabrinę,
Prie mano kapo pabudėk.

1998.III.15.