Atsibundu ir vėl jaučiu kelionę,
Aušta diena autobuso lange,
Jau greit paspausiu ranką jo malonią
Ir pasidžiaugsiu šiluma brangia.

Aplink ramybė, miestas dar nebunda,
Tik kvepia gėlės ryto vėsumu,
Krūtinė švelnų kvapą jų pajunta
Kai nepažįstama gatve einu.

Lig šiol niekuomet nepatirtas jausmas
Mane užvaldė lig širdies gelmių,
Lyg nuostaba, lyg prislopintas skausmas
Su ilgesiu ir su tyliu džiaugsmu.

Einu gatve, o keistas jausmas kyla,
Ukrainos gėlės kvepia nuostabiai,
Svaja pralenkia gaivią ryto tylą,
O prieš akis Moldavijos kalnai.

Miegok ramiai, miegok, dar nepabuski,
Kol nepažadino svaja laki,
Per sapną mano bučinį pajuski,
Susitikimas jau visai arti.

1966 m.