Laikai, laikai, laikeliai,
Smetoniški laikai,
Vargai, vargai, vargeliai
Ir vargšai ubagai.

Dabar anūkai prašo:
-Močiut parodyk ubagą,
-O kur aš tokį rasiu,
Negausiu nė už pinigą.

Bet mūs karta regėjo,
Nebuvo mums naujiena,
Nes ubagas atėjo
Bemaž kiekvieną dieną.

Nubaladoti vėjo,
Lyg nokstančios aguonos
Jie poterius kalbėjo,
Kad gautų kampą duonos.

Nuvargę, utėlėti,
Dienų dienas keliavo,
Prigludę pailsėti
Ant kupsto galą gavo.

Nereik geru minėti
Smetoniškų laikų,
Jie ponų numylėti –
Prakeikti ubagų.