(Skiriu Jonui Puidokui) 

Tavo pirštams pakluso vargonai,
Liejos muzika žodžiai maldos,
Ir pasklido nežemiški tonai
Po skliautais bažnytėlės senos.

Ir pripildė maldyklą šventumo
Tie nepaprasto grožio garsai,
Tiek darnaus ir bekraščio rimtumo
Tu iš pirštų savųjų barstai.

Tau pavaldžios ir giesmės ir dainos,
Baritonų ir bosų balsi,
Tau neaukštos visų menų kainos,
Tu ir sceninį meną valdai.

Laikas bėgdamas viesulu sukas,
Tarp darbų begalinės tėkmės,
Tu toks paprastas ir nedidukas,
Bet žmogus iš didžiosios raidės.